FOTOGRAFIJA

Visai neseniai susidomėjau fotografija ir fotografavimu, todėl parašysiu apie tai, kaip fotografija atsirado ir vystėsi. 
Taigi, pats pirmasis fotoaparatas (hmmm... gal toks apibūdinimas ir nelabai tinka...) buvo camera obscura . Šis terminas reiškia uždarą dėžę su maža (0,1—0,6 mm skersmens) skylute vietoj objektyvo.

Pro skylutę praėję spinduliai sukuria apverstą daikto atvaizdą priešingoje dėžės sienelėje. Camera obscurą išrado Aristotelis dar 350 metų prieš Kristų. Lotyniškai camera obscura reiškia tamsus kambarys ir tai gana vykęs pavadinimas, nes šiai technikai išpopuliarėjus viskas vykdavo dideliame kambaryje, nors šią kamerą galima pasigaminti ir iš degtukų dėžutės.


Beje, minėjau, kad jūs patys galite pasigaminti camerą obscurą, tad jei tuo susidomėjote, užeikite į šį puslapį: http://www.pinhole.lt/lt/?pid=3&id=1. Jame rasite išsamų gidą, kaip pačiam pasidaryti ir fotografuoti su camera obscura.
XVI amžiuje Karališkosios draugijos (D.Britanijos mokslų akademija) įkūrėjas Robertas Boilas ištyręs pranešė, jog sidabro chloridas nuo atviro atidengimo pajuodavo, tačiau mokslininkas tikėjo, jog tai - dėl sąlyčio su oro, o ne šviesa.
XIX amžiaus pradžioje anglas Tomas Vedgvudas, vadinamas fotografijos tėvu ar krikštatėviu, jau atlikinėjo fotografijos bandymus. Jam pavykdavo užfiksuoti vaizdus, tačiau siluetai neišlikdavo - tuo metu dar nebuvo žinoma jokio būdo, kaip padaryti vaizdą pastovų 
Pirma sėkminga nuotrauka buvo padaryta 1827 metų birželį. Ją, naudodamas medžiagą, kuri būdama šviesoje sukietėja, padarė prancūzas Žosefas Niceforas Niepcas.
 Nuotraukai padaryti reikėjo 8 valandų ekspozicijos (buvimo šviesoje). Tačiau Niepcas labai sunkai sirgo ir vienam jam tęsti savo bandymų nebūtų pavykę. 
Tai pirmoji nuotrauka:
Tad 1829 metų sausio 4 dieną Njepsas sutiko bendradarbiauti su prancūzu Luisu Daguerre. Nors Niepce vos po ketverių metų mirė, Daguerre bandymus tęsė. Netrukus jis atrado būdą, kaip kurti fotografijos plokšteles. Tai procesas, kuris labai žymiai - nuo 8 valandų iki pusvalandžio - sumažino išlaikymo laiką. Daguerre taip pat atrado, jog panardinant vaizdą į druską, šis tampa nuolatinis ir neišnyksta. Daguerro atrastas procesas buvo pavadintas dagerotipija, o gauti vaizdai - dagerotipais. Dagerotipija išplito visame pasaulyje ir egzistavo apie 15 metų. 
Oficialiai šiuolaikinės (tokios, kokia mes ją dabar laikome) fotografijos gimimo data laikoma 1839 metų sausio 7 diena. Tądien prancūzas fizikas Fransua Arago Paryžiaus mokslų akademijoje paskelbė apie Njepso bei Daguerre išradimą ir jį čia pat visuomenei pademonstravo. 1939 metų rugpjūčio 19 dieną apie dagerotipiją informuota plačioji visuomenė, spaudoje paskelbti išsamūs straipsniai. 
Tačiau fotografijos terminą pirmasis 1939 metais panaudojo seras Džonas Heršelis. 
Beje, beveik kartu su prancūzais, savo išradimą, kaip popieriuje, išmirkytame chlorido druskos tirpale, išgauti vaizdą, 1839 metų sausio 31 dieną pademonstravo anglas Foksas Talbotas. Procesas buvo negatyvinis-pozityvinis, nuotraukas buvo galima tiražuoti. Talbotas vėliau užpatentavo šį išradimą ir procesą pavadino kalotipija (arba talbotipija). Nors fotografijos „gimimo liudijime” įrašyta „1839 m. sausio 7 d. L. Dageras”, tačiau dėl šio prioriteto buvo daug kovų, ginčų, apgaulių. Daugelis specialistų fotografijos tėvyne laiko Didžiąją Britaniją, o fotografijos išradėjais – T. Vedžuvą ir F. Tolbotą.

Čia pirmoji dalis, kada vėliau parašysiu ir antrąją (apie juostinius, skaitmeninius ir veidrodinius fotoaparataus, kuo jie skiriasi ir t.t.). Jeigu susidomėjot fotografija ir nežinot kokį fotoaparatą rinktis apsilankykit šiose svetainėse: http://www.mikasbinkis.lt/, http://www.efoto.lt/
Geros dienos:) Teo